Impresija

Praėjusią vasarą sužavėjo impresionistų darbai. Tiesiog bebūnant Anglijoje vienoje parduotuvėlėje akį patraukė nukainotas paveikslų albumas. Viena valanda darbo vaisių fabrike - ir tavo pašonėje impresionistiška draugija: Claude Monet, Edgar Degas, Pierre-Auguste Renoir ir kiti. 

Taip, tai visiškai nepraktiška, vien tik estetika... Ir nepasakyčiau, kad mano skonis labai išlavintas. :) Bet kartais patraukia. Ir nežinau, kuo būtent. Gal tiesiog spalvų gyvybe, paslaptimi, kurią sukuria tas gyvybingas spalvų išsiliejimas... Sodruma. Galbūt gyvenimo idile. Arba tiesiog būsena "ten".

Tačiau vienas paveikslas mane ypač žavi - "A Goodnight Hug" (dailininkė Mary Cassatt). Tai motina, vakare prieš miegą sūpuojanti vaiką, galbūt kažką jam šnabždanti arba dainuojanti... Gal pasakojanti tuopat metu. Be galo intymu ir šilta. Saugu tokiam glėby.

 

 Ir nors ta baltapūkio vaikelio galva man labai primena mano išdykusį sūnėną, šis vaizdas brangus ne dėl to. Pirmą kartą jį pamačiusi prisiminiau paguodos kupinus 131-osios psalmės žodžius:  

...esu patenkintas ir ramus, –

kaip vaikas ramus ant motinos kelių,

taip rami mano širdis mano krūtinėje...

Man tai kalba apie Dievo glėbį, į kurį vėl ir vėl norisi (ir reikia) iš naujo sugrįžti, parbėgti, kniaubte įsikniaubti... Kartais net labai iš toli - kad dar stipriau sugrįžtum... Į Jo ramybę.

Šiandien norisi mąstyti būtent apie tai.