... Šis ruduo be galo švelnus. Per daug negąsdinantis. Jau reikia pirštinių, bet dar nereikia kepurės. Jau vėjuota, bet dar nelyja. Tik rūkai vis driekias rytais... Pabundi, o už lango baltuma. Kartais jis tirštas, sunkus. Įkvepi - ir užspaudžia. O kartais lengvutėlis, paryčiui nulašnojantis ant gatvių grindinio nelyg lietus.

Švelnus. Ir švelni jo šypsena. Vieną spalio popietę tuo šypsniu dar buvo galima džiaugtis ant žolės, tarp lapų, gurkšnojant šiltą arbatą...

*

 *

Giedančios sutemos...

O tu sakai,

kad jau išskrido

gervės...

*

Ar pasauly atsiras

tokios lengvutės rankos,

kurios pakeltų

mano svorį?

 *

Kad raišas gyvenimas

vaikščiotų,

reikia ne saiko -

aukos...

  *

Kokiu būdu

nuo vienos širdies

iki kitos

nusitiesia 
geležinkelis?

*

 Traukiniais į tave,

traukiniais.

Nuvažiuoti.

Nulėkti.

Nu(s)kristi.