Laukų romantika

"Aš noriu vaikščiot tarp laukų 
ir tarp laukų gyventi..."

00:33

00:33

Juk žinau, kad rūkas - tik rūkas,

o tamsa pasilieka tamsa.

Veidas irgi tėra atvirukas,

kurin rašo didžiulė Ranka.

---------------------------------------

O tu klausi - už ką?..

23:43

Vienatvė lyg lietus vakaris,
Virš marių mėlynų sušnaręs...

(R. M. Rilkė "Vienatvė")

23:43

Ach, tu rankų pasiilgime,

Tu glostyme galvos švelnus...

Tave atminus

tampu 

vilke,

staugiančia po laukus...

LanGai

Dar gyvi, dar mato tie langai,
Pro kuriuos vaikystėj viskas tikra.
Medžių šakos lyg ilgi nagai
Visą naktį grabalioja stiklą.

Ir nubėga kūnu šiurpulys
Lyg per seną kūdrą šaltas vėjas
Iš pat ryto langas ima lyt,
Kol vienam kamputy prašviesėja.

Tiek valytų, lopytų, šveistų,
Užkamšytų, paremtų balanom.
Jau nėra tokių šviesių
Ir tokių pilnų langų kaip mano.

                                                              

Įsiremsi būdavo akim
Ir su lango kryžium susiliesi
Ir jau niekas nepajėgs atimt,
Ką suspėsi akimis paliesti.

Naktį jie pasislenka arčiau,
Mėnesiena kaip sapnais užkloja.
Ką mačiau ir ko dar nemačiau
Aš už viską tiems langams dėkoju.

 

Nes ir šiandien vaikiškai ilgai
Dar žiūriu į viską pro jų stiklą.
Jie gyvi. Jie mato tie langai,
Tik pro juos, deja, ne viskas tikra…

(Justinas Marcinkevičius)

Ž a l i ą v a k a r ą

Saulėlydžio šviesa užauga iki pat viršūnių žalią vakarą... Ir viskas nusidažo raudonai.Ilga kelionė - lyg voratinklis, o mintys driekiasi toliau nei gijos. Ir suprantu ir suprantu aiškiau nei be kada - mylėjau.

Kristi į smėlį. Maudytis upėje. Tylėti kviečių lauke.

Vakaras toks panašus, jog būtų galima visa tai atkartoti. Ar tikrai?..